Prevencinės akcijos

2017 metų gruodžio ir 2018 metų sausio mėnesiais Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, Vilniaus miesto savivaldybės 155-ose švietimo įstaigose ir Vilniaus rajono 54-iose įstaigose vykdė prevencinę akciją "Evakavimo keliai mokyklose 2017 m." Akcijos metu pagrindinis dėmesys buvo skirtas surinkti bei apibendrinti duomenis, apie tai, kaip yra pasirengta žmonių saugiam evakavimui iš mokylų pastatų, ar įgyvendintas žmonių saugumas judant keliu iki evakuacinių išėjimų ir tarp jų planinėmis, ergonominėmis, konstrukcinėmis, inžinerinėmis techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis. Galima paminėti, kad Vilniaus miesto švietimo įstaigose, atsakant į klausimyno klausimą „Ar evakuacijos keliai ir išėjimai laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu?“ atsakyta buvo, kad 105 švietimo įstaigose padėtis gera, o 45-iose  ne. Vilniaus rajono 37-iose švietimo įstaigose padėtis gera, o 16- oje ne.

Pareigūnų tikslas buvo įspėti mokyklų vadovus ir atsakingus asmenis, kuriems pavesta kontroliuoti objekto priešgaisrinę būklę ir imtis priemonių priešgaisrinės saugos reikalavimams vykdyti, kad nuo 2018 m. gegužės 1 d. įsigalios Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 68 p. nauja redakcija, o būtent:

„Evakuacijos keliai ir išėjimai turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu. Siekiant nestabdyti žmonių evakuacijos draudžiama rakinti aukštų holų, bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus:

- turinčias stacionarius atidarymo iš vidaus įrenginius;

- automatiškai atrakinamas  suveikus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemai arba atrakinamas aktyvavus gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemų ranka valdomus pavojaus signalizavimo įtaisus, o taip pat atrakinamas iš budinčio asmens pulto patalpos arba naudojant mygtuką šalia  durų (dingus elektros įtampai nurodytais atvejais durys turi būti atrakinamos automatiškai);

- atidaromas iš vidaus raktu, laikomu šalia durų įrengtoje dėžutėje su į vidų įspaudžiamu stiklu.“

 


2018 metų sausio 15 dieną Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai, aplankė 36 vietas, kuriose renkasi gyvenamosios vietos neturintys asmenys (toliau – benamiai).  Šie asmenys neatsakingai elgdamiesi su ugnimi sukelia sukauptų įvairių atliekų, greitai užsidegančių medžiagų ir pastatų gaisrus, keliančius pavojų ne tik jų pačių, bet ir aplinkinių gyventojų gyvybei. 

Benamiams pareigūnai suteikė konsultaciją apie tai, kad būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų, nerūkyti, nekaupti šiukšlių ir išdalino informacinį leidinį „Ugniagesys“, kurio straipsnyje „Kad neliktum be namų, pasirūpink saugumu!” pateikiami praktiniai patarimai aplinkos ir saugaus būsto klausimais.

 


Benamių prieglauda - apleisti pastatai

Apleistuose, nenaudojamuose pastatuose gaisrų kasmet padaugėja atšalus orams, kai juose įsikuria benamiai, kurie šildydamiesi kūrena laužus, girtauja, mėto neužgesintas nuorūkas. Čia įvairiais būdais šildydamiesi, jie sukelia nemažai gaisrų, kuriuose žūsta patys ir padaro didelių nuostolių aplinkiniams. Todėl Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai 2018 metų sausio mėnesį vykdys akciją po apleistus nenaudojamus pastatus, patarimais bei pamokymais bandys mažinti juose žūstančių ir traumas patiriančių socialinės rizikos asmenų, bei bendraudami pareigūnai su benamiais atkreipiant jų dėmesį, kad būtina laikytis gaisrinės saugos reikalavimų, neatsargiai elgiantis su ugnimi nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų gyvybei.   Ugniagesiai gelbėtojai studijuos privažiavimus prie šių pastatų ir vandens tiekimo galimybes gaisrų gesinimui.


Šylant orams daugėja žolės gaisrų, o žolės degintojai nepaiso nei perspėjimų, nei baudų

Šiais metais Vilniaus mieste jau kilo 396, o Vilniaus rajone – 256 gaisrai. Kiekvieną pavasarį šylant orams daugėja gaisrų atvirose teritorijose, kurių metu pleška ne tik pernykštė nenupjauta žolė, krūmai, miškai, bet ir gyventojų namai bei sodybos. Iš viso šiemet jau kilo 114 tokių gaisrų sostinėje ir 147 – Vilniaus rajono apylinkėse. Jų metu išdegė daugiau kaip 460 hektarų žolės plotų.

Štai kovo 20 d. Vilniaus rajone, Sudervės seniūnijoje, Klevinų kaime, degė keliems savininkams priklausantis medinis gyvenamasis namas, garažas ir ūkinis pastatas. Atvykus ugniagesiams, jie jau buvo apimti liepsnos ir visiškai sunaikinti. Gaisro metu ir visiškai sudegė du automobiliai, dar vienas apdegė. Nuo ugnies ugniagesiams pavyko apsaugoti už 20 metrų esantį kitą gyvenamąjį namą. Pirminiais duomenimis, gaisras galėjo kilti nuo padegtos pernykštės žolės.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai kartu su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovais balandžio mėnesį organizuoja prevencinę akciją „Nedegink pernykštės žolės“. Šios akcijos metu bus sustiprinta kontrolė dėl pernykštės žolės deginimo ir vykdomi operatyviniai reidai ne darbo metu. Kviečiame visus gyventojus itin atsakingai elgtis su ugnimi atvirose teritorijose ir miškuose, nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus, nepraeiti abejingai pro šalį, bet pasistengti patiems juos užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis į didesnius plotus. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, vandeniu arba smėliu, o jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks susidoroti, tuojau pat kvieskite ugniagesius skubios pagalbos telefonu 112.

Primename, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė. Už ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų  žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą gali būti skiriama nuo 50 iki 300 eurų bauda, o įmonių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų. Dar didesnės baudos gresia už durpynų ir durpingų pievų deginimą. Pažeidėjams taip pat gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną tūkstantį eurų.

 

 

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-04-09